Żmsar greinar

   

 

Gleymdir afmęlisdagar

Višskiptablašiš, 31. desember 2003 

Įriš 2004 markar aldarafmęli stjórnarrįšsins į Ķslandi. En žann 1. febrśar įriš 1904 var Hannes Hafstein skipašur rįšherra og landsmenn fengu framkvęmdavald ķ sķnar eigin hendur. Žetta er žó ekki eina stórafmęliš įrsins 2004, en žį verša einnig lišin 130 įr frį žvķ aš Alžingi Ķslendinga öšlašist löggjafar- og fjįrveitingavald meš stašfestingu sérstakrar stjórnarskrįr fyrir landiš žann 5. janśar įriš 1874. Žessir tveir merku įfangar ķ sjįlfstęšisbarįttu žjóšarinnar eru hins vegar išulega vanmetnir. Raunar mį fęra sterk rök fyrir žvķ aš landsmenn hafi haldiš upp į žżšingarlausa žjóšhįtķšardaga alla tuttugustu öld. Į fyrri hluta aldarinnar var haldiš upp į 1. desember til marks um fullveldiš sem varš aš veruleika įriš 1918, en eftir aš fullkomiš sjįlfstęši var fengiš įriš 1944 hefur 17. jśnķ veriš fagnaš sem žjóšhįtķšardegi. Mikilvęgi žessara tveggja višurkenndu žjóšhįtķšardaga er žó fyrst og fremst tįknręn. Ķ bįšum tilvikum var veriš aš višurkenna oršinn hlut: dvķnandi įhrif Dana eftir undangengin heimsófriš sem sżndi meš skżrum hętti pólitķska léttvigt danska rķkisins į alžjóšlega vettvangi.  Ķ fyrra strķši komst landiš undir raunverulega stjórn Breta sem stjórnušu siglingum og flutningum héšan į styrjaldarįrunum og ķ seinna strķši voru žaš Bandarķkin sem tóku landsmenn undir sinn verndarvęng. Žetta sést m.a. af žvķ aš ašeins tęp 44% Ķslendinga męttu į kjörstaš til žess aš stašfesta fullveldissamninginn ķ žjóšaratkvęšagreišslu įriš 1918. Įrin 1874 og 1904 hafa aftur į móti raunverulega žżšingu vegna žess meš žeim varš raunveruleg tilfęrsla į pólitķsku valdi sem olli straumhvörfum ķ efnahagslķfi žjóšarinnar. Er ekki kominn tķmi til žess aš ķslenska žjóšin skipti um hįtķšisdaga?

 

Kynžįttamismunun ķ ljósi hagfręšinnar

Višskiptablašiš, įgśst 2002

Ķ hugum flestra stafar mismunun af žvķ aš atvinnurekendur lįti persónulegar skošanir og tilfinningar rįša fremur en hrein hagnašarsjónarmiš. Žegar fyrirtęki ręšur fremur karl en konu žrįtt fyrir aš konan sé jafnhęf eša hęfari žį hlżtur hagnašur fyrirtękisins aš minnka. Slķk hegšun leyfist helst fyrirtękjum sem bśa viš ófullkomna samkeppni og bśa yfir hagnaši sem unnt er aš ganga į. Ef mikil samkeppni rķkir, žį er lķklegt aš fyrirtęki sem lętur stjórnast af kynferšis- eša kynžįttafordómum lifi ekki af samkeppni viš önnur fyrirtęki sem leyfa sér ekki slķka hegšun.

Žó slķk mismunun eigi oft rętur aš rekja til fordóma žį er sś ekki įvallt raunin. Og samkeppni getur oft leitt til meiri mismununar. Vandamįliš viš kynžįttamismunun er aš įkvešnir lķkamseiginleikar geta gefiš “įbatasamar” upplżsingar um viškomandi einstakling. Fręgt dęmi er af leigubķlaakstri ķ New York. Žar ķ borg er žaš reynslustašreynd aš ungir svartir karlmenn eru lķklegri til žess aš ręna eša meiša leigubķlstjóra en ašrir žjóšfélagshópar, og žess vegna vilja leigubķlar mun sķšur taka svarta karlmenn upp ķ žegar aš skyggja tekur. Žannig er heišviršum blökkumönnum vitaskuld mismunaš į grundvelli litarhįttar, en jafnframt er ljóst aš žeir bķlstjórar sem mismuna hafa hęrri lķfslķkur en žeir sem ekki stunda slķka hegšun. Slķk dęmi er mżmörg. Bandarķski blökkumannaleištoginn Jesse Jackson, lżsti sem svo aš ef hann vęri aš į gangi um kvöld og heyrši fótatak aš baki sér, žį létti honum ef viškomandi var hvķtur en ekki svartur.

 

Til varnar sišleysinu

Višskiptablašiš, įgśst 2002.

Žaš vill svo til aš fyrstu landnįmsmennirnir ķ hverri grein, žeir sem fęra byggšina śtfyrir endamörk hins žekkta ķ atvinnulķfi, rannsóknum eša fjįrmįlum eru oft skrżtin, mišur heišarlegur og stundum fįvķs fénašur. Kólumbus til aš mynda hélt aš hann gęti siglt til asķu yfir Atlantshafiš og var ašhlįtursefni hjį konungshiršum Evrópu žar til hann fann nógu vitgrannan žjóšhöfšingja, spįnarkonung til aš kaupa undir sig skip sem endaši ķ Amerķku. Žetta er vert aš hafa ķ huga žegar reynsla sķšustu įra er metin. Hér hefur vašiš į sśšum. Hver man ekki eftir glansandi en sķšar veršlausum tęknihlutabréfunum sem voru seld į tugföldu gengi til grunlausra en grįšugra borgara hjį viršulegustu fjįrmįlastofnunum landsins eša fjįrfestingarsjóšum sem lofušu 25% įrlegri įvöxtun til endanóns og svo mętti lengi įfram telja. Ķslenskir lķfeyrissjóšir viršist einnig hafa žaulkannaš allar mögulegar leišir til žess aš tapa fjįrmunum og skilaš neikvęšri įvöxtun lķfeyrissparnašar og žaš ķ landi žar sem raunvaxtastig er meš žvķ hęsta sem gerist ķ hinum vestręna heimi. Sannleikurinn er sį aš žegar litiš er baka er oft erfitt aš greina į milli hvort um fķflsku eša hrappskap var ręša ķ mörgum žessum višskiptum. Žeir sem töpušu mest hafa lķklega haft mest af hvoru tveggja. En žetta er nżtt landnįm, nżr lęrdómur og sjóndeildarhringurinn hefur fęrst śt. Ķslendingar eru aš lęra markašsvišskipti į nż eftir įratuga höft.

 

Glępahagfręši

Višskiptablašiš maķ 2001.

Nś liggur fyrir frumvarp frį dómsmįlarįšuneytinu um žyngingu hįmarksrefsingar viš fķkniefnabrotum frį 10 įrum ķ 12. Nokkrar efasemdir hafa heyrst um įgęti žessarar lagabreytingar, sem hęgt er aš taka undir.  Įstęšan žarf žó ekki endilega aš vera sś sem margir vilja vera af lįta aš lķtil tengsl séu į milli refsinga og afbrota. Žyngri refsingar ęttu aš fękka žeim glępum sem žęr eru mišašar viš svo lengi sem löggęslan er nęgilega öflug. Haršari dómar gegn fķkniefnabrotum eru nęr örugglega til žess fallnir aš draga śr fķkniefnaneyslu, s.s. vegna žessa aš verš fķkniefna hękkar. En žar meš er björninn ekki unninn. Haršari fķkniefnalöggjöf getur hvatt til annarra afbrota sem leiša af žvķ aš fķklar verša aš leggja haršar aš sér viš glępi til žess aš fjįrmagna neyslu sķna. Ennfremur verša haršari dómar til žess aš fķkniefnavišskipti verša įhęttusamari, gróšavęnlegri og öržrifarįšum fjölgar innan žessarar verslunargreinar. Žetta į einkum viš ef refsingar į ofbeldisverkum eru fremur vęgar og engin vitnavernd er til stašar.

Margir hérlendis viršist telja umburšarlyndi gagnvart glępum eitt af ašalsmerkjum Ķslendinga. Žaš stendur lķka heima aš dómar fyrir margvķsleg afbrot er mun vęgari en žekkist ķ flestum nįgrannalöndum. Aš hluta til er žetta vegna žess aš refsiįkvęši ķ ķslenskum hegningarlögum eru fremur vęg. En einnig er ljóst aš ķslenskir dómarar, hafa yfirleitt skirrst viš aš beita fullum refsiįkvęšum (nema žegar fķkniefanasalar sitja fyrir dómi og žess vegna žarf hęrri hįmarksrefsingar aš mati dómsmįlayfirvalda). Žessi vęgš hefur marga kosti en einnig nokkra galla sem žó er mjög erfitt aš greina og meta. Hér veršur fariš stuttlega yfir žau svör sem hagfręšin hefur gefiš viš žessum spurningum. En žegar allt kemur ręšur sś forsenda mestu hvort hęgt sé aš lķta svo į aš mannleg hegšun stjórnist aš öllu leyti af skynsemi ešur ei.

 

Kosning forseta Ķslands

Morgunblašiš, įgśst 2000.  

Sś umręša hefur vaknaš aš breyta hlutverki forseta Ķslands. Embęttiš hefur veriš į sama bįti og konungdęmi Evrópu sem ķmynd einingar, en įn įžreifanlegs valds. Žaš hlutverk skyldi žó ekki vanmetiš. Žjóšarleištogi sem hlutast til um landsmįlefni setur įvallt stöšu sķna ķ hęttu sem sameiningartįkn, jafnvel žó hann hafi meirihluta į bak viš sig. En saga forsetaembęttisins er fremur stutt samanboriš viš ašrar stofnanir žjóšarinnar, t.d. Alžingis, og endurskošun žvķ ešlileg. Sś skošun aš landsmenn hafi gagn af leištoga meš raunverulega mįlefnaskrį sem er kosinn beinni persónulegri kosningu er fyllilega réttmęt. En meš auknu valdi hljóta kröfur um virkt lżšręši aš vaxa og óhjįkvęmilegt aš endurskoša meš hvaša hętti forsetar eru kjörnir. Hefšir um sjįlfvirkt endurkjör eiga ekki lengur viš og jafnvel męttu landsmenn fara aš dęmi annarra žjóša og setja takmörk viš žvķ hversu lengi sami einstaklingur getur setiš ķ embętti.

   

Af kśgun ķslenskra mįlfręšinga

Morgunblašiš, desember 1999.  

Svo mį skilja af ummęlum żmsra manna ķ fjölmišlum aš ķslensk tunga sé oršin stéttskipt. Menntamenn og žeir sem meira mega sķn tala hina opinberu ķslensku. En hinir, ómenntašir og žeir sem "lęgri" teljast nota "félagslega mįllżsku" sķn į milli, sem lżsir sér m.a. ķ žįgufallssżki og enskuslettum. "Lįgstéttarkrökkum" er sķšan žröngvaš til žess aš lęra opinbera mįliš ķ menntakerfinu, sem veršur til žess aš sjįlfsviršing žeirra bķšur hnekki og žeir fį lęgri einkunnir. Ķslenskukennslan er žvķ sķgilt dęmi um "kśgun", žar sem mįlfręšingar og kennarar ganga erinda valdastéttar landsins.

 

Žjóšhagslegur kostnašur viš rekstur ĮTVR

Frjįls Verslun, įgśst 1999.

Įfengis og Tóbaksverslun rķkisins var upphaflega stofnuš til žess aš gera fólki erfitt fyrir aš kaupa įfengi. En į sķšustu įrum hefur  stofnunin svaraš kalli tķmans um aukna žjónustu og žar meš  fjarlęgst žaš markmiš sem henni var upphaflega ętlaš. Eins og nś er komiš veršur vart séš aš einkasalan gegni veigamiklu hlutverki ķ įfengisvörnum landsins. Hins vegar yrši umtalsveršur žjóšhagslegur sparnašur ef įfengissalan yrši sameinuš annarri verslun og lķklegt aš almennt vöruverš myndi lękka vegna žess aš fastur kostnašur ķ almennri verslun yrši borinn uppi af fleiri vörum. Žetta muna mest fyrir landsbyggšina žar sem umsetning er minni. Jafnframt gęti rķkiš leyst śt um einn og hįlfan milljarš meš eignasölu sem t.d. hęgt vęri aš nota til žess aš standa viš kosningaloforš um auknar vķmuvarnir og gott betur.