Mörk heišni og kristni var rannsókn sem stóš yfir tķmabiliš 1997-2000. Vinnu viš rannsóknina er lokiš en Steinunn nżtti hana til doktorsprófs ķ fornleifafręši viš Hįskólann ķ Gautaborg. Doktorsritgerš hennar The Awakening of Christianity in Iceland kom śt įriš 2004.

 

Markmiš

Markmišiš var aš rannsaka uppruna og śtbreišslu kristni į Ķslandi frį landnįmi til 1200.

 

Rannsóknarįherslur

Kristnitaka norręnna manna hefur veriš löngum veriš vinsęlt rannsóknarefni mešal fręšimanna, ekki sķšur į Ķslandi en ķ nįgrannalöndum okkar. Ķ gegnum tķšina hafa slķkar rannsóknir litast af straumum og stefnum samtķmans, rétt eins og öll önnur fręšileg umręša, en segja mį žó aš ritašar heimildir sé sį öxull sem žęr hafa ętķš snśist um. Ķslenskar ritheimildir mišalda gefa til kynna aš kristnitakan hafi gengiš įtakalķtiš fyrir sig, aš śtbreišsla kristni hafi veriš į höndum yfirvalda og aš hśn ekki hafist aš marki fyrr en aš henni lokinni, enda sś mynd sem žar er dregin fram ķ dagsljósiš įn efa lituš pólitķskum višhorfum kristinna manna ķ įhrifastöšum ķslensks mišaldasamfélags. Meš žvķ aš styšjast fyrst og fremst viš vitnisburš fornleifanna var įhersla lögš į aš skošaš betur uppruna og śtbreišslu kristni fyrir kristnitöku, sem og įhrif hennar į kristnitökuferliš, frekar en aš skoša kristnitökuna sjįlfa og uppbyggingu kirkjunnar sem stofnunar eftir aš kristni hafši veriš lögleidd hér į landi um įriš 1000. Segja mį žvķ aš meš žessari nįlgun hafi upphaf og žróun kristni į Ķslandi veriš skošuš ķ gegnum grasrótina. Gengiš var śt frį žvķ aš kristnitökuferliš hafi veriš langt og flókiš aš žaš hafi hafist hér į landi žegar viš landnįm, žvķ hafa ber ķ huga aš ķbśar Bretlandseyja höfšu meštekiš kristni fyrst ķ Wales viš upphaf 5. aldar, į Ķrlandi hįlfri öld sķšar og ķ Skotlandi  snemma į 7. öld. Kristinna įhrifa fer sķšan aš gęta ķ löndum norręnna manna ķ Skandinavķu skömmu sķšar. Segja mį žvķ aš kristnitökuferliš hafi veriš byrjaš mešal žeirra žjóšfélagshópa er byggšu Ķsland įšur en vitneskja um landiš lį fyrir.

 

Efnivišur

Ķ rannsóknarverkefninu Mörk heišni og kristni var fyrst og fremst stušst viš vitnisburš fornleifanna, sér ķ lagi frį tveimur uppgröftum sem fram fóru į Geirsstöšum ķ Hróarstungu į įriš 1997 og į Žórarinsstöšum ķ Seyšisfirši įrin 1998 -1999, auk annarra eldri fornleifarannsókna į Ķslandi og ķ nįgrannalöndunum. Žaš er ekki žar meš sagt aš allar ašrar greinar hugvķsinda hafi veriš śtilokašar frį rannsókninni, heldur voru nišurstöšur settar ķ sögulegt samhengi žar sem trśarbragšafręši og kirkjusaga léku stórt hlutverk.

 

Nišurstöšur

Rannsóknir į kristnitöku Ķslendinga byggjast ķ raun į nįlgun višfangsefnisins. Segja mį aš žau sem sjónarhorn sem lesa mį af ritušum heimildum eša žau sjónarhorn sem fornleifafręšin geymir eigi öll viš rök aš styšjast, hvert į sinn hįtt. Ef ferliš skošaš śt frį sjónarhorni ritašra heimilda meš skipulagningu og mótun ķ huga er greinilegt aš kristnitakan var pólitķsk įkvöršun rįšamanna. Kristin trś varš meš žvķ aš mikilvęgu vopni til handa žeim sem völdin höfšu, enda kemur žaš skżrt fram ķ uppbyggingu kirkjunnar sem stofnunar sķšar meir.

Ef kristnitökuferliš skošaš śt frį sjónarhorni fornleifafręšinnar, sem geymir jafnt leifar grasrótarinnar sem yfirstéttarinnar, mį sjį merki žess aš jaršvegurinn hafi plęgšur og hugsanlegt er aš hin pólitķska įkvöršun hafi veriš tekin af yfirvöldum ķ žeim tilgangi aš halda völdum vegna žrżstings frį almenningi en fįir hafa dregiš dul į žaš aš kristnin var hiš sigrandi afl žessa tķma. Spurningin felst ķ žvķ hvort skilgreina eigi kristnitökuna sem pólitķska įkvöršun tekna af yfirvöldum og rannsaka hana sem slķka eša hvort skoša beri hvern žįtt ferilsins alls žar sem hin einstaklingsbundna kristnitaka gengdi veigamiklu hlutverki ķ žvķ aš kristin trś breiddist śt mešal almennings og var lögtekin į Ķslandi.

Hvorki torfkirkjan į Geirsstöšum né timburkirkjan į Žórarinsstöšum geta talist vera sérķslenskt fyrirbęri. Ef litiš er nįnar į dreifingu žessara tveggja gerša af kirkjum og śtbreišslu tilviljanakenndrar kristni og skipulegs trśbošs mį skżrt greina aš timburkirkjan tengist svęšum engilskandinavķskrar kristni į mešan torfkirkjurnar tengjast svęšum sem gįtu rakiš rętur sķnar til ķrsk-skoskrar kristni.

Fram hefur komiš aš ķ ritušum mišaldaheimildum er lögš įhersla į hiš opinbera trśboš sem beint var fyrst og fremst aš yfirvöldum ķ viškomandi landi og žaš gert aš ašalatriši ķ kristnitökunni, frekar en aš beina athyglinni aš hinni tilviljanakenndu śtbreišslu kristni sem višgekkst į mešal almennings. Nišurstaša mķn er žvķ ķ stuttu mįli sś aš rekja megi uppruna einkakirknanna til tilviljanakenndrar śtbreišslu (infiltration) ķrsk-skoskrar kristni mešal almennings. Aftur į mót mį rekja uppruna timburkirkjunnar į Žórarinsstöšum til skiplegs trśbošs (mission) runniš undan rótum engilskandinavķskrar kristni sem beint var aš yfirvöldum ķ landinu.

Tķmi tilviljunarkenndrar śtbreišslu kristni og skipulegs trśbošs hefur įn efa skarast. Reikna mį meš aš tilviljanakennda śtbreišsla kristni hafi hafist žegar viš landnįm en nįš hįmarki um og eftir kristnitökuna į Alžingi įriš 1000. Hiš skipulagša trśboš hefur aš lķkindum hafist mun seinna og haldiš įfram eftir aš kristnitakan hafši įtt sér staš, samtķmis og skipulagning (organisation) kirkjunnar sem stofnunar hefur hafist.

 

Styrktarašilar

RANNĶS

NorFA

Rafäel įętlun ESB

Leonard įętlun ESB

Minjasafn Austurlands

Seyšisfjaršarbęr

Rķkissjóšur